2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

Just succed destroied little princess.. or Just gonna stayed there and watch me burn

Kvailė. Kas, turbūt iškilo klausimas. Žinoma aš. Maniau jau viskas susitvarkė, vėl viskas grįš į senas važias. Bet ne, būtinai viskas turi būti kitaip. Trumpai tariant gyvenimas manęs negaili ir siųste siunčia man įvairias kliūtis.. Na bet ką padarysi... Teks viską praeit,kad ir kaip bebūtų... Tiek daug negero pastarosiomis dienomis nutiko, sunku. Visų pirma: Mano geriausia klasės draugė kažkodėl pasidarė man labai atšiauri. Nesuprantu. Aš ją ir į HP 7 dalies premjerą kviečiau ir panašiai. O ji pasakė: -Neisiu.
Tik tiek. Atrodo šis žodis tiek mažai reiškia, bet gali labai stipriai įskaudinti žmogų vienas vienintelis žodis. Specialybės mokytoja vis dar laukia manęs ateinančios. Hm.. dabar turiu visai kitą grafiką ir būtų nesąmoninga ji ardyt, nereikia pamiršti,kad ji mane labai stipriai įskaudino... Ir tas blogų dalykų sąrašas toli gražu nesibaigia. Dar gavau prastą pažymį iš istorijos. Blogai. Nors tėvai nepyksta. Kas be ko atėjo Martyna ir pasišaipė iš manęs. Ką galiu pridurti: šiais metais ji kardinaliai pasikeitus. Kaip jau minėjau vieną klasioką skaitykim išvadino nevispr_ _ _. Manau patys užbaigsite šį žodį. Plius ji pati su Laura mergaite draugauja. O visais negražiais žodžiais vadina. Išvada: Martyna kardinaliai pasikėlus. Be to aš su ta Laura draugauju ir ji yra labai fainas žmogutis ;)
Bet... Yra ir vienas geras dalykas! Aš pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Ten man labai patinka.Bet juk sakoma "viskas gerai kas gerai baigiasi". Taigi tikiuosi,kad galiausiai viskas mano gyvenime susitvarkys. Galbūt.

2010 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis

Just not that day, which I like

Paskutinės dvi tiesų buvo nekokios... Gal net blogos. Vakar pusę dienos išverkiau... Normalu? Nelabai. Aš tiesiog nebegaliu eit į tą muzikos mokyklą, nebegaliu. Vos tik pagalvoju,kad ten reik eit...apsiverkiu. Jau ir taip nervavo specialybė... Bet dabar tiesiog baisu. Pagrojus kanklėmis užpraeitą sekmadienį pradėjau drebėt ;( Po to mokytoja aprėkė kitą dieną ,kad dabar noriu mest muzikos mokyklą. Mama liepia eit ir pabaigt mokslo metus. Bet kaip iškęst? Tėtis sakė, kad geriau jau man neit,kur nenoriu. Dar pridūrė,kad vietoj to eičiau į lengvąją atletiką. Kad nuo kitų metų eisiu į dailės mokyklą aišku. O kaip kitaip? Tai mano gyvenimo būdas ir didžiausia aistra. Kai baigsiu universitetą, norėčiau būti dizainere. Mano gyvenimo svajonę dar labiau sustiprino neseniai matyti Valentino piešinių ekskizai♥. Tai mano gyvenimo svajonė ir aš sieksiu savo užsibrėžto tikslo, kas be atsitiktų...