Su artėjančias Naujaisiais metais!

Jau sutemo. Po kelių valandų laikrodis priartės iki 12 valandos ir mes visi skaičiuosim sekundes ar minutes iki Naujųjų metų. Kai kam šie metai buvo permainingi, kai kam prastesni, kai kam geresni-bet ateina nauji su savo džiaugsmu, viltim ir naujais pažadais. Tai kodėl jų neišnaudojus? Per šias Naujųjų metų išvakares galima daug ką nuveikti-užsibrėžti tikslus, susikurti svajonių ateinančiams metams. Taigi dabar visi užsimerkime ir užsibrėžkime naują tikslą bei susikurkime svajonę. Jaučiate? Ji tuoj pasibels į jūsų duris. Su artėjančiais Naujaisiais metais!

And why ever believe everything goona be alright?

Taip jau yra-aš nepataisoma optimistė. Nors gal ne visada taip atrodo. Bet šiandien man nepataisomai sugadino nuotaiką.Liūdesys truputuką išsisklaidė

Dieną atrodė visai linksma, normali kaip ir daugelis kitų. Na va visa klasė po skambučio išbėgam iš matematikos kabineto. Nulipam laiptais ir einam link rūbinės. Kaip įprastai užsidedam savo paltus,striukes, kepures ir visą kitą savo žieminį bagažą. Aišku, žinoma ir aš. Žiūriu, viena klasiokė  vaikšto su lapuku ir organizuoja, kas su kuo prie vieno boulingo takelio žais. Susidomėjau. Kaip tik buvo likę du takeliai. Patricija pirma užsirašė. Ir kas be ko savo krūva draugių Moniką G, Gabiją (labai fainas žmogutis, kuris nieko dėtas čia), gal dar Gabrielę ir t.t. Ta,kuri rašė viską buvo Andželika. Aš lietuviškai (ne kaip nors prancūziškai tariau) paprašiau,kad mūsų su Vaiva(mano geriausia klasės draugė) neišskirtų. Ji tuo momentu šnekėjo su Patricija. Sakė,kad dar ko nors vieno reikia. Ir pradėjo vardint mergaites: Austėja(aš), Vaiva, Laura ir kt. Patricija pasakė,kad Vaiva. Aišku ji sutiko. Aš aišku surikau" Juk prašiau mūsų su Vaiva neišskirti!". Tai ne. Tiesiog sumurmėjo,kad "Aš jau taip parašiau". Ties tais žodžiais greitu tempu išlėkiau iš mokyklos. Buvo siaubingai nusiminusi ir pikta. Nežinau... Gal jum gali atrodyti,kad tai tik menkniekis. Deja, aš esu jautrus žmogus. Net tokius menkniekius, jum paisrodžius aš visada atsimenu juk tai mane įskaudino. Beeinant iš mokyklos mane prisivijo Patrė ir Vaiva šaukdama " O manęs tai nereikia palaukt!". Chem... Toliau eidamos iš mokyklos eidamos iš mokyklos beveik nesišnekėjom.Tiksliau aš nelabai. Pasakiau gal vieną repliką Vaivai palyginus mane su Brisium lyg aš būčiau vilkus uodegą nuleidus. Nemanykit,kad Brisius nepatinka-bet tada aš ėjau greitai, norėjau tiesiog nuo visko pabėgti. Galiausiai Vaivai atkirtau "Tada žinok,aš nuo pat šiandienos pradėsiu rašyti apie babuiną Vaivinį". Ji aišku atsiprašė, trubūt pamanė,kad įsižeidžiau. Patricijai net nepasakiau viso gero. Tiesiog kulniavau savo keliais. Mes su Vaiva ėjom į vieną sustojimą, bet jei teko pasistengti,kas suspėtų. Aišku, ji klausinėjo,ko su ja nešneku ir daug nešnekėjau. O tai kaip jūs jaustumėtės mano vietoje, kai tau atimtų geriausią draugą iš panosės? Manau,kad blogai. Pradėjom šnekėtis tik į kelionės pabaigą. Nes visą kitą dalį šluosčiausi ašaras ir bandžiau jas sutramdyti. Galiausiai nusipirkau pakelį guminukų ir pradėjau juos kimšti eidama į lengvosios treniruotę.

    Žinoma, dabar net nelabai noriu eit į boulingą. Būsiu takelį ne visai aišku su kuo. Na turbūt su manim bus Laura ir kitos 2 mergaitės bei 2 berniukai... Su kai kuriais klasės bernais nelabai sutariu- labai jau neramūs, kai kurie, nervina. na bet paguodos suteikia tai,akd bus Laura. Ji juk visai mielas žmogutis ;) Tikiuosi neteks kimšti šeštos fri bulvyčių porcijos iš eilės ir prašyti,kad kas nors pastoviai mindytų liniją,kad neužskaitytų metimo.

Let it snow!

Na štai.. Pagaliau atėjo žiema, kurios aš taip seniai laukiau... Negaliu, negaliu, negaliuuu! 

Snow is falling all around me 

children playing having fun.

It's the season for love and understanding

Merry Christmas everyone!

Ech.... Kalėdinės dainos iš ties užveda..... Nerealiai! Ir dar kas be ko lauke pilna sniego!Tai nuostabu ir nepakartojama! Visur balta ir ne baisiai šalta! Norėčiau eit pasivoliot sniege, bet deja jau vakaras, taigi tą linksmybę teks atidėt kitai dienai. Nepaisant poros rimtokų nesklandumų mano nuotaika vis dar labai pakili! Tai gerai, nes sunkoka kartais ją tokią išlaikyti,kai užgriūna kalnas bėdų.... Bet neesmė! Juk žiema... Vienas iš mėgstamiausių metų laikų! Smagu! Beje štai ką nufotografavau:

Argi ne gražu? Mane tai žavi.. Tikrai.. Žiema, sniegas, ledas, snaigės ir visa kita... Tik dar betrūko,kad pradėsiu super duper daug fotografuoti... Ką gali žinot... Juk visko būna!

Just succed destroied little princess.. or Just gonna stayed there and watch me burn

Kvailė. Kas, turbūt iškilo klausimas. Žinoma aš. Maniau jau viskas susitvarkė, vėl viskas grįš į senas važias. Bet ne, būtinai viskas turi būti kitaip. Trumpai tariant gyvenimas manęs negaili ir siųste siunčia man įvairias kliūtis.. Na bet ką padarysi... Teks viską praeit,kad ir kaip bebūtų... Tiek daug negero pastarosiomis dienomis nutiko, sunku. Visų pirma: Mano geriausia klasės draugė kažkodėl pasidarė man labai atšiauri. Nesuprantu. Aš ją ir į HP 7 dalies premjerą kviečiau ir panašiai. O ji pasakė: -Neisiu.
Tik tiek. Atrodo šis žodis tiek mažai reiškia, bet gali labai stipriai įskaudinti žmogų vienas vienintelis žodis. Specialybės mokytoja vis dar laukia manęs ateinančios. Hm.. dabar turiu visai kitą grafiką ir būtų nesąmoninga ji ardyt, nereikia pamiršti,kad ji mane labai stipriai įskaudino... Ir tas blogų dalykų sąrašas toli gražu nesibaigia. Dar gavau prastą pažymį iš istorijos. Blogai. Nors tėvai nepyksta. Kas be ko atėjo Martyna ir pasišaipė iš manęs. Ką galiu pridurti: šiais metais ji kardinaliai pasikeitus. Kaip jau minėjau vieną klasioką skaitykim išvadino nevispr_ _ _. Manau patys užbaigsite šį žodį. Plius ji pati su Laura mergaite draugauja. O visais negražiais žodžiais vadina. Išvada: Martyna kardinaliai pasikėlus. Be to aš su ta Laura draugauju ir ji yra labai fainas žmogutis ;)
Bet... Yra ir vienas geras dalykas! Aš pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Ten man labai patinka.Bet juk sakoma "viskas gerai kas gerai baigiasi". Taigi tikiuosi,kad galiausiai viskas mano gyvenime susitvarkys. Galbūt.

Just not that day, which I like

Paskutinės dvi tiesų buvo nekokios... Gal net blogos. Vakar pusę dienos išverkiau... Normalu? Nelabai. Aš tiesiog nebegaliu eit į tą muzikos mokyklą, nebegaliu. Vos tik pagalvoju,kad ten reik eit...apsiverkiu. Jau ir taip nervavo specialybė... Bet dabar tiesiog baisu. Pagrojus kanklėmis užpraeitą sekmadienį pradėjau drebėt ;( Po to mokytoja aprėkė kitą dieną ,kad dabar noriu mest muzikos mokyklą. Mama liepia eit ir pabaigt mokslo metus. Bet kaip iškęst? Tėtis sakė, kad geriau jau man neit,kur nenoriu. Dar pridūrė,kad vietoj to eičiau į lengvąją atletiką. Kad nuo kitų metų eisiu į dailės mokyklą aišku. O kaip kitaip? Tai mano gyvenimo būdas ir didžiausia aistra. Kai baigsiu universitetą, norėčiau būti dizainere. Mano gyvenimo svajonę dar labiau sustiprino neseniai matyti Valentino piešinių ekskizai♥. Tai mano gyvenimo svajonė ir aš sieksiu savo užsibrėžto tikslo, kas be atsitiktų...

Autumn...

Ruduo.. ruduo... Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo... Ruduo... Šiandien mes susitikome kartą paskutinį....

Dienos vis žvarbėja, ant lango tekši lietaus lašiukai... Ir apie tai yra daug nuostabių dainų... Viršuje vienos iš jų tekstas.... Ką jau ką, bet žodžių iš dainos neišmesi. Nors oras gal paniuręs, bet širdyje jauku. Kai sušąli būdamas lauke, gali grįžti namo ir pasišnekučiuoti su draugėmis laikydama šiltą, pilną arbatos puodelį rankose. Nors ir oras drėgnas, bet šiandien jau atostogos! Ir kaip aš jų laukiu, neįsivaizduojat.  Visą mano laiką graužė mokykla, būreliai ir kita... Bet pagaliau galėsiu ne tik savaitgalį pabūti gryname ore, dažniau matyti draugus ir kitą ko vis nespėju nuveikti. Pagaliau galėsiu pasikviesti krūvą draugių į svečius ir linksmai praleisti laiką. Jau galėsiu perskaityt įdomias knygas... Surasti laiko piešti ne tik vėlai vakare... Na, bet rudenį vis tiek nutinka kas nors gero.
P.s. Šiandien pas mus snigo!♥

Feeling sick

Ech... Tai vis dėl to ėmiau ir susirgau. Jau dvi dienas iš eilės beprotiškai skauda galvą. Nėjau į mokyklą... Vakar tai jaučiausi iš vis siaubingai. Galva plyšo, buvo sukilus temperatūra, teko gerti vaistų,kad ją numuštų... Ech, taip jau būna. Šiandien man truputuką geriau. Dar vakar kvailelė pamokas ruošiau :D o.O Nėra labai malonus procesas sirgti, bet yra kaip yra :D Neturėjau ką veikti tai pagaliau pažiūrėjau "The vampire diaries" 4 seriją♥ Aš dievinu tą serialą♥ Dar ir penktą parsisiunčiau :) Taip norėčiau ryt į lauką išeit, bet jaučiu nepavyks. Vis dar šiandien vakare prastai jaučiuosi. Net neturiu normalios knygos po ranka! Tik Žiulio Verno " 15-okos metų kapitoną". Tikrai jau ne pati įdomiausia knyga manyčiau. Nelabai turiu dagiau ką pranešt :D Tai tiek :P

Day by day

Diena po dienos ritasi mano gyvenimas... Gal ir tos dienos būna panašios, bet niekada nebūna vienodos... Gal gyvenimas dėl to ir įdomus? :) Atsikėliau ryte. Jaučiu, gerklę baisiniai skauda. Bandau kažką pasakyt, bet žodžių neįmanoma išgirst... Girdisi tik kažkoks sucypimas... Mano bandymas kažką pasakyti. Grįžusi iš vonios, bandžiau mamai pasakyt, kad prastai jaučiuosi, bet nieko iš to neišėjo. Vis tiek ėjau į mokyklą. Laimei , nuo kūno kultūros raštelį parašė... Keista, bet vis dėl to kažkodėl neišmetu iš galvos to ką šiandien mano draugė pasakė per pamoką. Sakau " Pas tave klaida sąsiuvinį yra", deja nė nespėjau užbaigti sakinio, iškart piktai pasakė " Ko tu čia spoksai į mano sąsiuvinį?". Aš nesu piktybinis žmogus, greitai atleidžiu. Gal tai iš dalies blogai, bet ką padarysi. Aš esu aš ir nieko čia nepakeisi. Taip atleidau ir jai. Bet kartais susimąstau, argi taip elgiasi tikri draugai? Tai jau tikrai keista. Nepaisant viso to man pradėjo labai skaudėt galvą bei akis. Toks jausmas, kad sirgsiu. Gali būt. Dar negana mano pianino mokytoja supyko,kad neatėjau į jos pamoką, nors blogai jaučiausi. Dar klausė mamos "Ar mokykloje buvo?". Argi taip jau sunku yra suprasti blogai besijaučiantį žmogų? Nemanyčiau... Juk visi mes esame sirgę vienu ar kitu atveju... Kartais sunku patikėk, kad žmonės gali būti tokie žiaurūs....

Taip "Gražiai" su manim pasielgė,kad tuoj verksiu..;( Iš ties jaučiuosi labai blogai dėl  vieno dalyko... Labai negražiai su manim pasielgė. Kaip su kokia šiūkšle tiesiogine to žodžio prasme... Neturiu ką daugiau pasakyt.

Love me.... or just let me live :)

 Gerai žmogeliukai, šiandien aš nefilosofuoju, nes turėjau iš ties nerealią dieną :) Man taip norisi viską jums smulkiai ir detaliai aprašyti, kad visus apipilčiau savo džiaugsmu! O mano diena prasidėjo taip....
 Atsikėliau devintą valandą ryto. Iškart nieko nelaukus nupėdinau į vonią ir nusiprausiau, greit šmurkštelėjau į savo drabužius ir jau sėduosi prie kompiuterio. Kaip visada, įeinu į keletą savo mėgstamų forumų, apžiūriu porą svetainių, susirašinėju su krūva draugių per skype. Turbūt viena iš įprastinių mano dienotvarkių :) Praėjo jau pora valandų. Staiga, apie dvyliktą valandą kažkas pabeldžia į mano duris. Kaip ir tikėjausi. tai buvo mano kiemo draugė Gabrielė. Tingėdama lėtai atsikeliu nuo kėdės ir pėdinu link durų. Koridoriuje dar buvau spėjus susipykti su mama, bet kaip visada, greit susitaikėm.
Galų gale, gavosi taip,kad pas mane pusantros valandos praleido Gabrielė. Na ir vertėjo. Buvo hyper  smagu!!! Na aišku, aš dar nepasakojau geriausios dalies. Grįškime, kur aš sustojau pasakoti :) Per tą laiką, kai draugė buvo pas mane mes labai smagiai pasidainavom. Pasileidom gerų dainų ir varėm per mikrafoną ant viso garso :) Iš ties kietai. Nenoriu girtis, bet manau man visai gerai išėjo sudainuot vieną Vilijos dainą. O patikėkit, koks chaosas ir linksmumas buvo, kai dainavom kartu su Gabriele ir mano penkiamete sese :D Na aišku, nebuvo tokių jokingų judesių kaip man parodijuojant ką nors, bet neesmė. Buvo linksma :) Pabuvoję pas mane išsiruošėm į lauką. Nuėjome iki mūsų draugės Paulinos ir ją pasikvietėm... Mes iškarto nusprendėm eiti ant savo vadinamų tarzankių. Paulė išsinešė fotoaparatą ir tada prasidėjo visi mūsų baeriai. Nuėjome prie didelių gluosnių ir susirinkusios šakas bei įsibėgėdamos pradėjome suptis. Po to mums toptelėjo mintis, kad išeitų geros nuotraukos, taigi pradėjome fotografuoti. Ekperimentuodamos nuotraukom ir dėl smagumo mes šokinėjome nuo tvorų, taip supomės, karstėmis škvalo nulaužtom šakom ir šiaip smagiai leidome laiką. :D Nepatikėsite, bet per pusdienį išfotografavom 120 nuotraukų gal, iš kurių 2/3 buvo Paulina, bet neesmė. Svarbu, smagiai praleidom laiką :) Jau buvom beeinančios iš parduotuvės prisipirkę saldumynų, deja Gabrielę pakvietė namo. Taigi likom su Paulina. Kai kieme vaikams padalinom saldainių ir traškučių,( laimei draugės fotoparatas jau buvo pasikrovęs) nuėjome į stadijoną dar pasifotografuoti. Išėjo daug gražių, gražių nuotraukų. Mes netgi nusprendėme susikurti bendrą facebooką! Oi, ten bus prikelta daug foto, oi bus. Kai fotografavomės stadijone, norėdamos paerzinti draugą nufotografome porą jo nuotraukų. Kaip užpyko tas! :D Po to turėjom truputį pabėgioti, kad neatimtų fotiko, bet daug labai nereikėjo, nes nuotraukas ištrynėm :D Šiaip ar taip aš už jį greičiau bėgu, nors jam tiek pat mėtų ir jis bernas, taigi fotoaparatą būtume išnešę sėkmingai. Po devintos valandos sušalę parsivilkom į kiemą ir atsisveikinom jau tapusiu tradiciniu mūsų atsisveikinimu "Go penguin!". Tai buvo viena iš įsimintiniausų šios vasaros dienų :)
P.S. Kai tik galėsiu įdėsiu keletą nuotraukų iš mūsų Tarzanijos :D

Didn't you heart about me?

Šiais laikais gyvenimą sunkiai įsivaizduojame be komunikacinių priemonių:kompiuterio, telefono ir kitų komunikacinių priemonių.Naršydami internete daug sužinome apie mokslinius atradimus, įdomius rankdarbius ir kitą. Žurnalus vartydami dažnai pamatome naują žvaigždės gyvenimo kadrą, kuris dažnai būną netgi laaaabai pikantiškas. Juk įdomu ką jos veikia, argi ne? Bet įsivaizduokite, jei jūs pakliūtumėt į tokį laikotarpį, kai dar nebuvo viso to, be ko neįsivaizduojame kasdienybės. Nelengva būtų ar ne, be to apsieiti? Nieko nežinotume apie kokį įvykusį Žemės drebėjimą ar artėjančius karščius. Pasaulis atrodytų didelė nežinomybės sala, kurioje mes pranykstame. Panašiai ir yra. Žmonija atsakė jau į daug klausimų apie mūsų planetą ir artimiausias kitas, bet aišku iškėlė naujų klausimų į kuriuos dar neatsakė. Pasaulis-tai didelė dėlionė, kurioje vis atsiranda naujų detalių, kuras reikia sudėti. O mes ir bandome jas dėlioti, tos detalės susidaro iš dar mažesnių dalelyčių, mūsų pačių gyvenimo, kuriame amžinai dėliojame puzlę, niekada nežinai, kuriuo kampu pasuksi detalę. Bet dėl to gyvenimas ir nėra nuobodus, nes jis yra pilnas spėlionių, užuominų, netikėtumų ir visatos paslapčių :). Reikia džiaugtis, kad mes tai turime ir galime tuo didžiuotis. Visatoje, mes vieninteliai tokie atrodo, o gal ir ne? :D

Life without you

Ir kas gi būtų gyvenimas be tavęs? Be jūsų? Be visų kitų? Jausčiausi vieniša lyg žirnis pupų sriuboje. Atrodyčiau atsiskyrėlė, kitokia, keista. Bet juk nė vienas nenorime taip atrodyti. Turbūt dėl to iš dalies, mes visada gauname panosėj žmogų, kuris mus supranta ir visada išklauso. O kas būtų, jei tau tektų tokia dalia? Sunkoka būtų taip gyventi? Be draugų, be visa to gera, kas patiriama su draugais.Gal net nesutiktum to žmogaus, kuris turėtų būti tavo gyvenimo meilė. Ne pati geriausia išeitis turbūt. Bet tokių žmonių yra. Ir jiems reikia mūsų pagalbos. Apsidairyk, gal šalimais toks yra? Nesistebėk, jei jis keistas, žmonės jį atstūmė, tarkim dėl išvaizdos. Bet jei išvaizda nekokia, nereiškia, kad tas žmogus yra blogas, juk taip? Mano nuomone taip yra. Svarbiausia ne kas glūdi tavo išorėje, o kas viduje. Atsiskyrėliai, gali būti į tai pradėjo visai nebekreipti dėmesio. Nėra taip sunku jau padėti, ar ne? Kiekvieno pagalba žmogui atneša gero. Jei ką gero padarysime kiekvienas pasaulis bus geresnis. Vienatvė sunki kančia, o kenčiantiems padėkime. Nebūkime pasipūtę-nepraeikime pro šalį. Padėkime žmogui. Bet jei patys jaučiamės vieniši, manyčiau, tereikia prisiminti kiek žmonių pasaulyje gyvena :) Yra tokie gražūs žodžiai, kuriuos turėtų prisiminti, kiekvienas pasijutęs vienišas " Pasaulyje yra šeši milijardai žmonių, taigi tu niekada nebūsi vienas" :)

I'f I can't feel it.

Dažnai mes patiriame skausmą. Skausmas būna dvejopas. Fizinis ir sielos skausmas.  Bet ištikro kaip skausmas veikia mus? Kuris iš jų mus labiau žaloja? Fizinį skausmą mes dažnai jaučiame. Jis mums atrodo erzinantis, nepakenčiamas. Bet kas tas fizinis skausmas tėra? Tai juk tik mažulytis skausmelis, palyginus su tuo kai,atrodo,drasko tave į šimtus pažulyčių gabalėlių ir įsikniaubi į pagalvę, nebenori nieko matyti. Tada jautiesi vienišas... Vienišas ir pamestas laiko bei erdvės labirinte. Bet kartais tereikia į viską pažvelgti kitu kampu-viskas susitvarkys. Arba tiesiog pamačius maža dalelę saulės spindulėlio ir visa ji nušvis, bet nors ir taip padarius, visada skauda tą širdies žaizdelę. Prisiminus žmogų ją išplėšusią. Fizinį skausmą galima perkopti, jis ankščiau ar vėliau baigsis. Jį galima perkopti tik pačiam to norint, pasiryžus tai padaryti. Jeigu aš atidurčiau situacijoje, kur reikėtų kažką tokio paaukoti dėl artimo žmogaus ar galų gale susižeisti aš tai padaryčiau. Svarbu, kad kitam neatsitiktų nieko blogo. Juk draugystės viena iš pamatinių savybių yra pasiaukojimas? Kartais reikia dėl draugų ką nors paaukoti, bet tai atsiperka. Aš manau, kad draugai Žemėje yra viena iš geriausių dovanų ir mes turime ją branginti, kol galime turėti :)

I'm feeling so right to be here with you.

Keista, bet šiandien miegojau taip jautriai, kaip niekad kitada. Vos išgirsdavau kokį garsą iškart prabusdavau. Ir taip kokius tris kartus. Šiandien į viską reagavau labai jautriai. Būna tokių dienų, kai užplūsta neapsakoma intuicija. Dažnai mes jai pasipriešinam, bet ji dažnai pasirodo teisinga. Ir kas ta mūsų intuicija? Šeštasis pojūtis? Bet kad ir kas tai būtų, manau jos kartais reikėtų paklausyti, kaip ir savo širdies. Šaltu protu pasieksi tik atbulinius šaltus jausmus, kaip ir kartais nepasikliovus intuicija, gauni ką nors bloga. Yra tokie žmonės kaip ekstrasensai. Keista, bet jei turi kažkokių antgamtinių galių, kurios nepažįstant to žmogaus geba daug dalykų apie jį pasakyti. Tie dalykai pasitvirtina. Šiaip ar taip, kiekvienas iš mūsų esame kažkuo ypatingi, turime savo magiją. Vienų magija yra kulinariją, antrų piešimas, trečių sportiniai pasiekimai, dar kitų gal mokėjimas derinti drabužius. Ir tai yra kiekvieno iš mūsų magija, kuria pakerime kitus. Tik nereikia to gėdytis, kad būsit atstumtas, vistiek atsiras tokių kurie jus supras ir vertins. Nebijokime savo vidinio talento magijos, juk jis nieko nesiruošia mums bloga padaryti. Jei jo netrandi, tai gal tiesiog reikia jo paieškoti, giliau pasikuisti savyje? O gal tiesiog daugiau visko išbandyti ir jis atsiskleis? Taigi atskleiskime savo vidinį talentą ir nepaleiskime jo! Suradę savo gabumus juos tobulinkime ir stenkimės jų dar neapleisti...

That's who I am

Ir kuo gi mes esam po saule? Tik mažam kruopelytė šiame dideliame pasaulyje... Mus laisvai gali nušluoti nuo žemės potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai ir kitokios katastrofos. Deja, gamtos stichijos mums nėra pavaldžios.. Bet tik pagalvokite, kiek žmogus pasiekė? Suprato, kad saulės sistemos planetos sukasi aplink saulę, atrado mikrobus, kitas galaktikas, sugebėjo nukeliauti į Mėnulį. Palyginus bejėgiai žmogeliai sugebėjo tiek visko sukurti... Jie kiekvienas turėjo svajonių ir siekė jas įgyvendinti. Jei žmones nenorėtų pažinti, galbūt mes vis dar būtume tie patys urviniai žmonės! Bet mes norėjome pažinti, atrasti, sukurti, kad dar nepatirta, neatrasta, nepažįstama. Mes kiekvieną dieną sužinome kažką naujo. Tik tai mus leidžia judėti į priekį. Jei mes nieko neįsivaizduotume, galbūt ir nieko nebūtume atradę. Aš taip pat turiu, svajonių, siekių... Nuskendusi svajonių pasaulyje,įsivaizduoju tai kas neįmanoma... Ar jūs taip pat? Nežinau, bet aš įsivaizduoju. Tai turbūt gal dabar neįgyvendinama, bet kas žino,kas bus ateityje? Galbūt,kad dabar neįmanoma, bus įmanoma, jei mes dar nebūsim išnaikinti. Siekių aš turiu, kaip ir  kiekvienas normalus žmogus. Užsibrėžiu tikslą ir stengiuosi jį įgyvendinti... Kartais reikia šiokio tokio užsispyrimo,kad pasiektum tikslą. Maniškis dabar susijęs su daug meno atšakų... Vėlimas, dekupažas ir kita. Visada reikia stengtis, jei stengsiesi-tai ir pavyks.

Hit the Rainbow

Prieš keletą dienų supratau,kad kiekviename žmoguje yra vaivorykštės spalvos. Kartais kiti žmonės per tamsiai mėlynos spalvos šydą nemato kitų spalvų, pvz: jame ryškiai spinduliuojančios geltonos. Gal ir nenori jos matyti. Kiti tiki gandais apie tą žmogų ir nė neketina su juo pabendraut. Dažnai tas tamsiai mėlynas šydas, gali būti tik kaukė pridengti tikrajam žmogučiui, nes jam gal nesinori savęs rodyti, kai kiti apie jį blogai šneka. Žmonės iš pirmo žvilgsnio kartais susidaro neteisingą nuomonę. Aš manau, kad nereikia tokių žmonių atstumti, juk jie gali būti visiškai kitokie, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra labai geras posakis " Pagal rūbus sutinka, pagal protą išlydi". Jei žmonės dažnai sutiktų pažvelgti giliau nei jie pamato iš pirmo žvilgsnio, pabendraut daugiau,manau pasaulis taptų geresnis. Nebūtų tiek vienišų žmonių, iš kurių pastoviai šaipomasi. Nenorėtumėt atsidurt jo vietoj, ar ne?  Tai  stenkimės ir kitiem to padaryti. "Nedaryk kitam to, ko nenorėtum,kad kitas tau darytų"-išmokau to per etiką. Mano nuomone reikia stengtis ir norėti tapti geresniais ir tokiais tapsime. Juk ko labai nori dažniausiai išsipildo, ar gi ne? Tereikia tik labai norėti...