Taip jau yra-aš nepataisoma optimistė. Nors gal ne visada taip atrodo. Bet šiandien man nepataisomai sugadino nuotaiką.Liūdesys truputuką išsisklaidė
Dieną atrodė visai linksma, normali kaip ir daugelis kitų. Na va visa klasė po skambučio išbėgam iš matematikos kabineto. Nulipam laiptais ir einam link rūbinės. Kaip įprastai užsidedam savo paltus,striukes, kepures ir visą kitą savo žieminį bagažą. Aišku, žinoma ir aš. Žiūriu, viena klasiokė vaikšto su lapuku ir organizuoja, kas su kuo prie vieno boulingo takelio žais. Susidomėjau. Kaip tik buvo likę du takeliai. Patricija pirma užsirašė. Ir kas be ko savo krūva draugių Moniką G, Gabiją (labai fainas žmogutis, kuris nieko dėtas čia), gal dar Gabrielę ir t.t. Ta,kuri rašė viską buvo Andželika. Aš lietuviškai (ne kaip nors prancūziškai tariau) paprašiau,kad mūsų su Vaiva(mano geriausia klasės draugė) neišskirtų. Ji tuo momentu šnekėjo su Patricija. Sakė,kad dar ko nors vieno reikia. Ir pradėjo vardint mergaites: Austėja(aš), Vaiva, Laura ir kt. Patricija pasakė,kad Vaiva. Aišku ji sutiko. Aš aišku surikau" Juk prašiau mūsų su Vaiva neišskirti!". Tai ne. Tiesiog sumurmėjo,kad "Aš jau taip parašiau". Ties tais žodžiais greitu tempu išlėkiau iš mokyklos. Buvo siaubingai nusiminusi ir pikta. Nežinau... Gal jum gali atrodyti,kad tai tik menkniekis. Deja, aš esu jautrus žmogus. Net tokius menkniekius, jum paisrodžius aš visada atsimenu juk tai mane įskaudino. Beeinant iš mokyklos mane prisivijo Patrė ir Vaiva šaukdama " O manęs tai nereikia palaukt!". Chem... Toliau eidamos iš mokyklos eidamos iš mokyklos beveik nesišnekėjom.Tiksliau aš nelabai. Pasakiau gal vieną repliką Vaivai palyginus mane su Brisium lyg aš būčiau vilkus uodegą nuleidus. Nemanykit,kad Brisius nepatinka-bet tada aš ėjau greitai, norėjau tiesiog nuo visko pabėgti. Galiausiai Vaivai atkirtau "Tada žinok,aš nuo pat šiandienos pradėsiu rašyti apie babuiną Vaivinį". Ji aišku atsiprašė, trubūt pamanė,kad įsižeidžiau. Patricijai net nepasakiau viso gero. Tiesiog kulniavau savo keliais. Mes su Vaiva ėjom į vieną sustojimą, bet jei teko pasistengti,kas suspėtų. Aišku, ji klausinėjo,ko su ja nešneku ir daug nešnekėjau. O tai kaip jūs jaustumėtės mano vietoje, kai tau atimtų geriausią draugą iš panosės? Manau,kad blogai. Pradėjom šnekėtis tik į kelionės pabaigą. Nes visą kitą dalį šluosčiausi ašaras ir bandžiau jas sutramdyti. Galiausiai nusipirkau pakelį guminukų ir pradėjau juos kimšti eidama į lengvosios treniruotę.
Žinoma, dabar net nelabai noriu eit į boulingą. Būsiu takelį ne visai aišku su kuo. Na turbūt su manim bus Laura ir kitos 2 mergaitės bei 2 berniukai... Su kai kuriais klasės bernais nelabai sutariu- labai jau neramūs, kai kurie, nervina. na bet paguodos suteikia tai,akd bus Laura. Ji juk visai mielas žmogutis ;) Tikiuosi neteks kimšti šeštos fri bulvyčių porcijos iš eilės ir prašyti,kad kas nors pastoviai mindytų liniją,kad neužskaitytų metimo.
