Day by day

Diena po dienos ritasi mano gyvenimas... Gal ir tos dienos būna panašios, bet niekada nebūna vienodos... Gal gyvenimas dėl to ir įdomus? :) Atsikėliau ryte. Jaučiu, gerklę baisiniai skauda. Bandau kažką pasakyt, bet žodžių neįmanoma išgirst... Girdisi tik kažkoks sucypimas... Mano bandymas kažką pasakyti. Grįžusi iš vonios, bandžiau mamai pasakyt, kad prastai jaučiuosi, bet nieko iš to neišėjo. Vis tiek ėjau į mokyklą. Laimei , nuo kūno kultūros raštelį parašė... Keista, bet vis dėl to kažkodėl neišmetu iš galvos to ką šiandien mano draugė pasakė per pamoką. Sakau " Pas tave klaida sąsiuvinį yra", deja nė nespėjau užbaigti sakinio, iškart piktai pasakė " Ko tu čia spoksai į mano sąsiuvinį?". Aš nesu piktybinis žmogus, greitai atleidžiu. Gal tai iš dalies blogai, bet ką padarysi. Aš esu aš ir nieko čia nepakeisi. Taip atleidau ir jai. Bet kartais susimąstau, argi taip elgiasi tikri draugai? Tai jau tikrai keista. Nepaisant viso to man pradėjo labai skaudėt galvą bei akis. Toks jausmas, kad sirgsiu. Gali būt. Dar negana mano pianino mokytoja supyko,kad neatėjau į jos pamoką, nors blogai jaučiausi. Dar klausė mamos "Ar mokykloje buvo?". Argi taip jau sunku yra suprasti blogai besijaučiantį žmogų? Nemanyčiau... Juk visi mes esame sirgę vienu ar kitu atveju... Kartais sunku patikėk, kad žmonės gali būti tokie žiaurūs....