Šlapia gatve riedėjo autobusas. Jame vyravo įprastiniai garsai: džeržgimas, vienas kitas pokštelėjimas jam sustojus, žmonių balsai. Bet ji buvo nuo viso to atsiribojus. Jai nerūpėjo ką žmonės šneka ar daro. Ji atrodė esanti ne pilname žmonių autobuse, o visai kitur, kitame pasaulio krašte. Mergina pralindo pro tarpą tarp žmonių ir atsidūrė prie durų. Staiga apmąstymus išblaškė, pažįstamo balso ištartas "labas". Ji atsakė tą patį. Tiesa pasakius, net nemanė, kad tas žmogus su ja pasisveikins. Bet tai nieko nekeitė. Vos pokštelėjus durims ji paskubomis išlipo ir žingsniavo lietaus plaunama gatve. Ėjo lėtai, neskubėdama, lyg bandydama sugrąžinti laiką atgal. Jos ilgi, rusvai gelsvi plaukai buvo kiaurai permirkę, ir ji nė nesistengė slėpti jų po skėčiu. Pasižiūrėjus į jos veidą pirmiausia atkreipi dėmesį į gražias, jūros mėlio spalvos akis ir jas supančias begalę blakstienų. Veido bruožai švelnūs. Turbūt dėl to ją daugelis laikė miela. Bet tą dieną merginos veide įsimintiniausia buvo ne tai. Tądien jos veidas išdavė, kad ji su savimi širdyje nešasi gilų liūdesį ir sielvartą
Mano naujausia rašliava(tiksliau pati jos pradžia)-kritikuokit, komentuokit :}
2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis
2011 m. vasario 5 d., šeštadienis
That is the music in me....
Nors ir mečiau muzikos mokykla, bet vis dar noriu grot pianinu ir dainuot. Tai visada buvo vienos iš mano silpnybių... Kad ir dabar, beprotiškai įsimylėjau serialą, kuriame dainuojama( kaip miuziklas truputį toks išeina), šiuo momentu klausausi nuostabios pianinu grojamos melodijos ir maždaug prieš 5 min. nusprendžiau,kad reikės įrašyti Lilly Allen "Smile" versiją. Nieko negaliu padaryt. Aš myliu muziką. Kaip ir kitus menus. Vis dar norėčiau mokintis grot pianinu ir/arba dainuoti. :}
Na, o jei prakalbome apie tai,ką aš nuveikiau šiandien,tai nieko ypatingo. Buvau nuvažiavus pas močiutę(ji šią savaitę sirgo, bet dabar jau pasveiko), pasmaksojau į televizorių pavalgiau ir vėl atgal į namus :} Bet vis dėl to, vėl iš naujo pamilau muziką. Gal net dar labiau nei seniau ... :)
2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
I'm just tired.
Aš jaučiuosi tokia pavargus. Tiek nuo mokslo, tiek nuo kitų dalykų. Visą šią savaitę vieni kontroliniai. Jau nuo to pavargau. Ir toli gražu tas dar nesibaigia. Laukia kankinanti kita savaitė :S Trumpai tarinat, nieko gero. Jaučiuosi absoliučiai nuo visko išsekus. Kas be ko dar su tėvais tenka pasipykt namie.
Ech.... Dabar kaip tik darau biologijos pratybas. 4-5 puslapiai litanijos. Nieko gero. Na nebent tai,kad ryt penktadienis! Pagaliau..
2010 m. gruodžio 31 d., penktadienis
Su artėjančias Naujaisiais metais!

Jau sutemo. Po kelių valandų laikrodis priartės iki 12 valandos ir mes visi skaičiuosim sekundes ar minutes iki Naujųjų metų. Kai kam šie metai buvo permainingi, kai kam prastesni, kai kam geresni-bet ateina nauji su savo džiaugsmu, viltim ir naujais pažadais. Tai kodėl jų neišnaudojus? Per šias Naujųjų metų išvakares galima daug ką nuveikti-užsibrėžti tikslus, susikurti svajonių ateinančiams metams. Taigi dabar visi užsimerkime ir užsibrėžkime naują tikslą bei susikurkime svajonę. Jaučiate? Ji tuoj pasibels į jūsų duris. Su artėjančiais Naujaisiais metais!
2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis
And why ever believe everything goona be alright?
Taip jau yra-aš nepataisoma optimistė. Nors gal ne visada taip atrodo. Bet šiandien man nepataisomai sugadino nuotaiką.Liūdesys truputuką išsisklaidė
Dieną atrodė visai linksma, normali kaip ir daugelis kitų. Na va visa klasė po skambučio išbėgam iš matematikos kabineto. Nulipam laiptais ir einam link rūbinės. Kaip įprastai užsidedam savo paltus,striukes, kepures ir visą kitą savo žieminį bagažą. Aišku, žinoma ir aš. Žiūriu, viena klasiokė vaikšto su lapuku ir organizuoja, kas su kuo prie vieno boulingo takelio žais. Susidomėjau. Kaip tik buvo likę du takeliai. Patricija pirma užsirašė. Ir kas be ko savo krūva draugių Moniką G, Gabiją (labai fainas žmogutis, kuris nieko dėtas čia), gal dar Gabrielę ir t.t. Ta,kuri rašė viską buvo Andželika. Aš lietuviškai (ne kaip nors prancūziškai tariau) paprašiau,kad mūsų su Vaiva(mano geriausia klasės draugė) neišskirtų. Ji tuo momentu šnekėjo su Patricija. Sakė,kad dar ko nors vieno reikia. Ir pradėjo vardint mergaites: Austėja(aš), Vaiva, Laura ir kt. Patricija pasakė,kad Vaiva. Aišku ji sutiko. Aš aišku surikau" Juk prašiau mūsų su Vaiva neišskirti!". Tai ne. Tiesiog sumurmėjo,kad "Aš jau taip parašiau". Ties tais žodžiais greitu tempu išlėkiau iš mokyklos. Buvo siaubingai nusiminusi ir pikta. Nežinau... Gal jum gali atrodyti,kad tai tik menkniekis. Deja, aš esu jautrus žmogus. Net tokius menkniekius, jum paisrodžius aš visada atsimenu juk tai mane įskaudino. Beeinant iš mokyklos mane prisivijo Patrė ir Vaiva šaukdama " O manęs tai nereikia palaukt!". Chem... Toliau eidamos iš mokyklos eidamos iš mokyklos beveik nesišnekėjom.Tiksliau aš nelabai. Pasakiau gal vieną repliką Vaivai palyginus mane su Brisium lyg aš būčiau vilkus uodegą nuleidus. Nemanykit,kad Brisius nepatinka-bet tada aš ėjau greitai, norėjau tiesiog nuo visko pabėgti. Galiausiai Vaivai atkirtau "Tada žinok,aš nuo pat šiandienos pradėsiu rašyti apie babuiną Vaivinį". Ji aišku atsiprašė, trubūt pamanė,kad įsižeidžiau. Patricijai net nepasakiau viso gero. Tiesiog kulniavau savo keliais. Mes su Vaiva ėjom į vieną sustojimą, bet jei teko pasistengti,kas suspėtų. Aišku, ji klausinėjo,ko su ja nešneku ir daug nešnekėjau. O tai kaip jūs jaustumėtės mano vietoje, kai tau atimtų geriausią draugą iš panosės? Manau,kad blogai. Pradėjom šnekėtis tik į kelionės pabaigą. Nes visą kitą dalį šluosčiausi ašaras ir bandžiau jas sutramdyti. Galiausiai nusipirkau pakelį guminukų ir pradėjau juos kimšti eidama į lengvosios treniruotę.
Žinoma, dabar net nelabai noriu eit į boulingą. Būsiu takelį ne visai aišku su kuo. Na turbūt su manim bus Laura ir kitos 2 mergaitės bei 2 berniukai... Su kai kuriais klasės bernais nelabai sutariu- labai jau neramūs, kai kurie, nervina. na bet paguodos suteikia tai,akd bus Laura. Ji juk visai mielas žmogutis ;) Tikiuosi neteks kimšti šeštos fri bulvyčių porcijos iš eilės ir prašyti,kad kas nors pastoviai mindytų liniją,kad neužskaitytų metimo.
2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis
Let it snow!
Na štai.. Pagaliau atėjo žiema, kurios aš taip seniai laukiau... Negaliu, negaliu, negaliuuu!
Snow is falling all around me
children playing having fun.
It's the season for love and understanding
Merry Christmas everyone!
Ech.... Kalėdinės dainos iš ties užveda..... Nerealiai! Ir dar kas be ko lauke pilna sniego!Tai nuostabu ir nepakartojama! Visur balta ir ne baisiai šalta! Norėčiau eit pasivoliot sniege, bet deja jau vakaras, taigi tą linksmybę teks atidėt kitai dienai. Nepaisant poros rimtokų nesklandumų mano nuotaika vis dar labai pakili! Tai gerai, nes sunkoka kartais ją tokią išlaikyti,kai užgriūna kalnas bėdų.... Bet neesmė! Juk žiema... Vienas iš mėgstamiausių metų laikų! Smagu! Beje štai ką nufotografavau:
Argi ne gražu? Mane tai žavi.. Tikrai.. Žiema, sniegas, ledas, snaigės ir visa kita... Tik dar betrūko,kad pradėsiu super duper daug fotografuoti... Ką gali žinot... Juk visko būna!
2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis
Just succed destroied little princess.. or Just gonna stayed there and watch me burn
Kvailė. Kas, turbūt iškilo klausimas. Žinoma aš. Maniau jau viskas susitvarkė, vėl viskas grįš į senas važias. Bet ne, būtinai viskas turi būti kitaip. Trumpai tariant gyvenimas manęs negaili ir siųste siunčia man įvairias kliūtis.. Na bet ką padarysi... Teks viską praeit,kad ir kaip bebūtų... Tiek daug negero pastarosiomis dienomis nutiko, sunku. Visų pirma: Mano geriausia klasės draugė kažkodėl pasidarė man labai atšiauri. Nesuprantu. Aš ją ir į HP 7 dalies premjerą kviečiau ir panašiai. O ji pasakė: -Neisiu.
Tik tiek. Atrodo šis žodis tiek mažai reiškia, bet gali labai stipriai įskaudinti žmogų vienas vienintelis žodis. Specialybės mokytoja vis dar laukia manęs ateinančios. Hm.. dabar turiu visai kitą grafiką ir būtų nesąmoninga ji ardyt, nereikia pamiršti,kad ji mane labai stipriai įskaudino... Ir tas blogų dalykų sąrašas toli gražu nesibaigia. Dar gavau prastą pažymį iš istorijos. Blogai. Nors tėvai nepyksta. Kas be ko atėjo Martyna ir pasišaipė iš manęs. Ką galiu pridurti: šiais metais ji kardinaliai pasikeitus. Kaip jau minėjau vieną klasioką skaitykim išvadino nevispr_ _ _. Manau patys užbaigsite šį žodį. Plius ji pati su Laura mergaite draugauja. O visais negražiais žodžiais vadina. Išvada: Martyna kardinaliai pasikėlus. Be to aš su ta Laura draugauju ir ji yra labai fainas žmogutis ;)
Bet... Yra ir vienas geras dalykas! Aš pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Ten man labai patinka.Bet juk sakoma "viskas gerai kas gerai baigiasi". Taigi tikiuosi,kad galiausiai viskas mano gyvenime susitvarkys. Galbūt.
Tik tiek. Atrodo šis žodis tiek mažai reiškia, bet gali labai stipriai įskaudinti žmogų vienas vienintelis žodis. Specialybės mokytoja vis dar laukia manęs ateinančios. Hm.. dabar turiu visai kitą grafiką ir būtų nesąmoninga ji ardyt, nereikia pamiršti,kad ji mane labai stipriai įskaudino... Ir tas blogų dalykų sąrašas toli gražu nesibaigia. Dar gavau prastą pažymį iš istorijos. Blogai. Nors tėvai nepyksta. Kas be ko atėjo Martyna ir pasišaipė iš manęs. Ką galiu pridurti: šiais metais ji kardinaliai pasikeitus. Kaip jau minėjau vieną klasioką skaitykim išvadino nevispr_ _ _. Manau patys užbaigsite šį žodį. Plius ji pati su Laura mergaite draugauja. O visais negražiais žodžiais vadina. Išvada: Martyna kardinaliai pasikėlus. Be to aš su ta Laura draugauju ir ji yra labai fainas žmogutis ;)
Bet... Yra ir vienas geras dalykas! Aš pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Ten man labai patinka.Bet juk sakoma "viskas gerai kas gerai baigiasi". Taigi tikiuosi,kad galiausiai viskas mano gyvenime susitvarkys. Galbūt.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)




