And why ever believe everything goona be alright?

Taip jau yra-aš nepataisoma optimistė. Nors gal ne visada taip atrodo. Bet šiandien man nepataisomai sugadino nuotaiką.Liūdesys truputuką išsisklaidė

Dieną atrodė visai linksma, normali kaip ir daugelis kitų. Na va visa klasė po skambučio išbėgam iš matematikos kabineto. Nulipam laiptais ir einam link rūbinės. Kaip įprastai užsidedam savo paltus,striukes, kepures ir visą kitą savo žieminį bagažą. Aišku, žinoma ir aš. Žiūriu, viena klasiokė  vaikšto su lapuku ir organizuoja, kas su kuo prie vieno boulingo takelio žais. Susidomėjau. Kaip tik buvo likę du takeliai. Patricija pirma užsirašė. Ir kas be ko savo krūva draugių Moniką G, Gabiją (labai fainas žmogutis, kuris nieko dėtas čia), gal dar Gabrielę ir t.t. Ta,kuri rašė viską buvo Andželika. Aš lietuviškai (ne kaip nors prancūziškai tariau) paprašiau,kad mūsų su Vaiva(mano geriausia klasės draugė) neišskirtų. Ji tuo momentu šnekėjo su Patricija. Sakė,kad dar ko nors vieno reikia. Ir pradėjo vardint mergaites: Austėja(aš), Vaiva, Laura ir kt. Patricija pasakė,kad Vaiva. Aišku ji sutiko. Aš aišku surikau" Juk prašiau mūsų su Vaiva neišskirti!". Tai ne. Tiesiog sumurmėjo,kad "Aš jau taip parašiau". Ties tais žodžiais greitu tempu išlėkiau iš mokyklos. Buvo siaubingai nusiminusi ir pikta. Nežinau... Gal jum gali atrodyti,kad tai tik menkniekis. Deja, aš esu jautrus žmogus. Net tokius menkniekius, jum paisrodžius aš visada atsimenu juk tai mane įskaudino. Beeinant iš mokyklos mane prisivijo Patrė ir Vaiva šaukdama " O manęs tai nereikia palaukt!". Chem... Toliau eidamos iš mokyklos eidamos iš mokyklos beveik nesišnekėjom.Tiksliau aš nelabai. Pasakiau gal vieną repliką Vaivai palyginus mane su Brisium lyg aš būčiau vilkus uodegą nuleidus. Nemanykit,kad Brisius nepatinka-bet tada aš ėjau greitai, norėjau tiesiog nuo visko pabėgti. Galiausiai Vaivai atkirtau "Tada žinok,aš nuo pat šiandienos pradėsiu rašyti apie babuiną Vaivinį". Ji aišku atsiprašė, trubūt pamanė,kad įsižeidžiau. Patricijai net nepasakiau viso gero. Tiesiog kulniavau savo keliais. Mes su Vaiva ėjom į vieną sustojimą, bet jei teko pasistengti,kas suspėtų. Aišku, ji klausinėjo,ko su ja nešneku ir daug nešnekėjau. O tai kaip jūs jaustumėtės mano vietoje, kai tau atimtų geriausią draugą iš panosės? Manau,kad blogai. Pradėjom šnekėtis tik į kelionės pabaigą. Nes visą kitą dalį šluosčiausi ašaras ir bandžiau jas sutramdyti. Galiausiai nusipirkau pakelį guminukų ir pradėjau juos kimšti eidama į lengvosios treniruotę.

    Žinoma, dabar net nelabai noriu eit į boulingą. Būsiu takelį ne visai aišku su kuo. Na turbūt su manim bus Laura ir kitos 2 mergaitės bei 2 berniukai... Su kai kuriais klasės bernais nelabai sutariu- labai jau neramūs, kai kurie, nervina. na bet paguodos suteikia tai,akd bus Laura. Ji juk visai mielas žmogutis ;) Tikiuosi neteks kimšti šeštos fri bulvyčių porcijos iš eilės ir prašyti,kad kas nors pastoviai mindytų liniją,kad neužskaitytų metimo.

Let it snow!

Na štai.. Pagaliau atėjo žiema, kurios aš taip seniai laukiau... Negaliu, negaliu, negaliuuu! 

Snow is falling all around me 

children playing having fun.

It's the season for love and understanding

Merry Christmas everyone!

Ech.... Kalėdinės dainos iš ties užveda..... Nerealiai! Ir dar kas be ko lauke pilna sniego!Tai nuostabu ir nepakartojama! Visur balta ir ne baisiai šalta! Norėčiau eit pasivoliot sniege, bet deja jau vakaras, taigi tą linksmybę teks atidėt kitai dienai. Nepaisant poros rimtokų nesklandumų mano nuotaika vis dar labai pakili! Tai gerai, nes sunkoka kartais ją tokią išlaikyti,kai užgriūna kalnas bėdų.... Bet neesmė! Juk žiema... Vienas iš mėgstamiausių metų laikų! Smagu! Beje štai ką nufotografavau:

Argi ne gražu? Mane tai žavi.. Tikrai.. Žiema, sniegas, ledas, snaigės ir visa kita... Tik dar betrūko,kad pradėsiu super duper daug fotografuoti... Ką gali žinot... Juk visko būna!

Just succed destroied little princess.. or Just gonna stayed there and watch me burn

Kvailė. Kas, turbūt iškilo klausimas. Žinoma aš. Maniau jau viskas susitvarkė, vėl viskas grįš į senas važias. Bet ne, būtinai viskas turi būti kitaip. Trumpai tariant gyvenimas manęs negaili ir siųste siunčia man įvairias kliūtis.. Na bet ką padarysi... Teks viską praeit,kad ir kaip bebūtų... Tiek daug negero pastarosiomis dienomis nutiko, sunku. Visų pirma: Mano geriausia klasės draugė kažkodėl pasidarė man labai atšiauri. Nesuprantu. Aš ją ir į HP 7 dalies premjerą kviečiau ir panašiai. O ji pasakė: -Neisiu.
Tik tiek. Atrodo šis žodis tiek mažai reiškia, bet gali labai stipriai įskaudinti žmogų vienas vienintelis žodis. Specialybės mokytoja vis dar laukia manęs ateinančios. Hm.. dabar turiu visai kitą grafiką ir būtų nesąmoninga ji ardyt, nereikia pamiršti,kad ji mane labai stipriai įskaudino... Ir tas blogų dalykų sąrašas toli gražu nesibaigia. Dar gavau prastą pažymį iš istorijos. Blogai. Nors tėvai nepyksta. Kas be ko atėjo Martyna ir pasišaipė iš manęs. Ką galiu pridurti: šiais metais ji kardinaliai pasikeitus. Kaip jau minėjau vieną klasioką skaitykim išvadino nevispr_ _ _. Manau patys užbaigsite šį žodį. Plius ji pati su Laura mergaite draugauja. O visais negražiais žodžiais vadina. Išvada: Martyna kardinaliai pasikėlus. Be to aš su ta Laura draugauju ir ji yra labai fainas žmogutis ;)
Bet... Yra ir vienas geras dalykas! Aš pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Ten man labai patinka.Bet juk sakoma "viskas gerai kas gerai baigiasi". Taigi tikiuosi,kad galiausiai viskas mano gyvenime susitvarkys. Galbūt.

Just not that day, which I like

Paskutinės dvi tiesų buvo nekokios... Gal net blogos. Vakar pusę dienos išverkiau... Normalu? Nelabai. Aš tiesiog nebegaliu eit į tą muzikos mokyklą, nebegaliu. Vos tik pagalvoju,kad ten reik eit...apsiverkiu. Jau ir taip nervavo specialybė... Bet dabar tiesiog baisu. Pagrojus kanklėmis užpraeitą sekmadienį pradėjau drebėt ;( Po to mokytoja aprėkė kitą dieną ,kad dabar noriu mest muzikos mokyklą. Mama liepia eit ir pabaigt mokslo metus. Bet kaip iškęst? Tėtis sakė, kad geriau jau man neit,kur nenoriu. Dar pridūrė,kad vietoj to eičiau į lengvąją atletiką. Kad nuo kitų metų eisiu į dailės mokyklą aišku. O kaip kitaip? Tai mano gyvenimo būdas ir didžiausia aistra. Kai baigsiu universitetą, norėčiau būti dizainere. Mano gyvenimo svajonę dar labiau sustiprino neseniai matyti Valentino piešinių ekskizai♥. Tai mano gyvenimo svajonė ir aš sieksiu savo užsibrėžto tikslo, kas be atsitiktų...

Autumn...

Ruduo.. ruduo... Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo... Ruduo... Šiandien mes susitikome kartą paskutinį....

Dienos vis žvarbėja, ant lango tekši lietaus lašiukai... Ir apie tai yra daug nuostabių dainų... Viršuje vienos iš jų tekstas.... Ką jau ką, bet žodžių iš dainos neišmesi. Nors oras gal paniuręs, bet širdyje jauku. Kai sušąli būdamas lauke, gali grįžti namo ir pasišnekučiuoti su draugėmis laikydama šiltą, pilną arbatos puodelį rankose. Nors ir oras drėgnas, bet šiandien jau atostogos! Ir kaip aš jų laukiu, neįsivaizduojat.  Visą mano laiką graužė mokykla, būreliai ir kita... Bet pagaliau galėsiu ne tik savaitgalį pabūti gryname ore, dažniau matyti draugus ir kitą ko vis nespėju nuveikti. Pagaliau galėsiu pasikviesti krūvą draugių į svečius ir linksmai praleisti laiką. Jau galėsiu perskaityt įdomias knygas... Surasti laiko piešti ne tik vėlai vakare... Na, bet rudenį vis tiek nutinka kas nors gero.
P.s. Šiandien pas mus snigo!♥

Feeling sick

Ech... Tai vis dėl to ėmiau ir susirgau. Jau dvi dienas iš eilės beprotiškai skauda galvą. Nėjau į mokyklą... Vakar tai jaučiausi iš vis siaubingai. Galva plyšo, buvo sukilus temperatūra, teko gerti vaistų,kad ją numuštų... Ech, taip jau būna. Šiandien man truputuką geriau. Dar vakar kvailelė pamokas ruošiau :D o.O Nėra labai malonus procesas sirgti, bet yra kaip yra :D Neturėjau ką veikti tai pagaliau pažiūrėjau "The vampire diaries" 4 seriją♥ Aš dievinu tą serialą♥ Dar ir penktą parsisiunčiau :) Taip norėčiau ryt į lauką išeit, bet jaučiu nepavyks. Vis dar šiandien vakare prastai jaučiuosi. Net neturiu normalios knygos po ranka! Tik Žiulio Verno " 15-okos metų kapitoną". Tikrai jau ne pati įdomiausia knyga manyčiau. Nelabai turiu dagiau ką pranešt :D Tai tiek :P

Day by day

Diena po dienos ritasi mano gyvenimas... Gal ir tos dienos būna panašios, bet niekada nebūna vienodos... Gal gyvenimas dėl to ir įdomus? :) Atsikėliau ryte. Jaučiu, gerklę baisiniai skauda. Bandau kažką pasakyt, bet žodžių neįmanoma išgirst... Girdisi tik kažkoks sucypimas... Mano bandymas kažką pasakyti. Grįžusi iš vonios, bandžiau mamai pasakyt, kad prastai jaučiuosi, bet nieko iš to neišėjo. Vis tiek ėjau į mokyklą. Laimei , nuo kūno kultūros raštelį parašė... Keista, bet vis dėl to kažkodėl neišmetu iš galvos to ką šiandien mano draugė pasakė per pamoką. Sakau " Pas tave klaida sąsiuvinį yra", deja nė nespėjau užbaigti sakinio, iškart piktai pasakė " Ko tu čia spoksai į mano sąsiuvinį?". Aš nesu piktybinis žmogus, greitai atleidžiu. Gal tai iš dalies blogai, bet ką padarysi. Aš esu aš ir nieko čia nepakeisi. Taip atleidau ir jai. Bet kartais susimąstau, argi taip elgiasi tikri draugai? Tai jau tikrai keista. Nepaisant viso to man pradėjo labai skaudėt galvą bei akis. Toks jausmas, kad sirgsiu. Gali būt. Dar negana mano pianino mokytoja supyko,kad neatėjau į jos pamoką, nors blogai jaučiausi. Dar klausė mamos "Ar mokykloje buvo?". Argi taip jau sunku yra suprasti blogai besijaučiantį žmogų? Nemanyčiau... Juk visi mes esame sirgę vienu ar kitu atveju... Kartais sunku patikėk, kad žmonės gali būti tokie žiaurūs....