Dažnai mes patiriame skausmą. Skausmas būna dvejopas. Fizinis ir sielos skausmas. Bet ištikro kaip skausmas veikia mus? Kuris iš jų mus labiau žaloja? Fizinį skausmą mes dažnai jaučiame. Jis mums atrodo erzinantis, nepakenčiamas. Bet kas tas fizinis skausmas tėra? Tai juk tik mažulytis skausmelis, palyginus su tuo kai,atrodo,drasko tave į šimtus pažulyčių gabalėlių ir įsikniaubi į pagalvę, nebenori nieko matyti. Tada jautiesi vienišas... Vienišas ir pamestas laiko bei erdvės labirinte. Bet kartais tereikia į viską pažvelgti kitu kampu-viskas susitvarkys. Arba tiesiog pamačius maža dalelę saulės spindulėlio ir visa ji nušvis, bet nors ir taip padarius, visada skauda tą širdies žaizdelę. Prisiminus žmogų ją išplėšusią. Fizinį skausmą galima perkopti, jis ankščiau ar vėliau baigsis. Jį galima perkopti tik pačiam to norint, pasiryžus tai padaryti. Jeigu aš atidurčiau situacijoje, kur reikėtų kažką tokio paaukoti dėl artimo žmogaus ar galų gale susižeisti aš tai padaryčiau. Svarbu, kad kitam neatsitiktų nieko blogo. Juk draugystės viena iš pamatinių savybių yra pasiaukojimas? Kartais reikia dėl draugų ką nors paaukoti, bet tai atsiperka. Aš manau, kad draugai Žemėje yra viena iš geriausių dovanų ir mes turime ją branginti, kol galime turėti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą