Ir kas gi būtų gyvenimas be tavęs? Be jūsų? Be visų kitų? Jausčiausi vieniša lyg žirnis pupų sriuboje. Atrodyčiau atsiskyrėlė, kitokia, keista. Bet juk nė vienas nenorime taip atrodyti. Turbūt dėl to iš dalies, mes visada gauname panosėj žmogų, kuris mus supranta ir visada išklauso. O kas būtų, jei tau tektų tokia dalia? Sunkoka būtų taip gyventi? Be draugų, be visa to gera, kas patiriama su draugais.Gal net nesutiktum to žmogaus, kuris turėtų būti tavo gyvenimo meilė. Ne pati geriausia išeitis turbūt. Bet tokių žmonių yra. Ir jiems reikia mūsų pagalbos. Apsidairyk, gal šalimais toks yra? Nesistebėk, jei jis keistas, žmonės jį atstūmė, tarkim dėl išvaizdos. Bet jei išvaizda nekokia, nereiškia, kad tas žmogus yra blogas, juk taip? Mano nuomone taip yra. Svarbiausia ne kas glūdi tavo išorėje, o kas viduje. Atsiskyrėliai, gali būti į tai pradėjo visai nebekreipti dėmesio. Nėra taip sunku jau padėti, ar ne? Kiekvieno pagalba žmogui atneša gero. Jei ką gero padarysime kiekvienas pasaulis bus geresnis. Vienatvė sunki kančia, o kenčiantiems padėkime. Nebūkime pasipūtę-nepraeikime pro šalį. Padėkime žmogui. Bet jei patys jaučiamės vieniši, manyčiau, tereikia prisiminti kiek žmonių pasaulyje gyvena :) Yra tokie gražūs žodžiai, kuriuos turėtų prisiminti, kiekvienas pasijutęs vienišas " Pasaulyje yra šeši milijardai žmonių, taigi tu niekada nebūsi vienas" :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą