Autumn...

Ruduo.. ruduo... Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo... Ruduo... Šiandien mes susitikome kartą paskutinį....

Dienos vis žvarbėja, ant lango tekši lietaus lašiukai... Ir apie tai yra daug nuostabių dainų... Viršuje vienos iš jų tekstas.... Ką jau ką, bet žodžių iš dainos neišmesi. Nors oras gal paniuręs, bet širdyje jauku. Kai sušąli būdamas lauke, gali grįžti namo ir pasišnekučiuoti su draugėmis laikydama šiltą, pilną arbatos puodelį rankose. Nors ir oras drėgnas, bet šiandien jau atostogos! Ir kaip aš jų laukiu, neįsivaizduojat.  Visą mano laiką graužė mokykla, būreliai ir kita... Bet pagaliau galėsiu ne tik savaitgalį pabūti gryname ore, dažniau matyti draugus ir kitą ko vis nespėju nuveikti. Pagaliau galėsiu pasikviesti krūvą draugių į svečius ir linksmai praleisti laiką. Jau galėsiu perskaityt įdomias knygas... Surasti laiko piešti ne tik vėlai vakare... Na, bet rudenį vis tiek nutinka kas nors gero.
P.s. Šiandien pas mus snigo!♥

Feeling sick

Ech... Tai vis dėl to ėmiau ir susirgau. Jau dvi dienas iš eilės beprotiškai skauda galvą. Nėjau į mokyklą... Vakar tai jaučiausi iš vis siaubingai. Galva plyšo, buvo sukilus temperatūra, teko gerti vaistų,kad ją numuštų... Ech, taip jau būna. Šiandien man truputuką geriau. Dar vakar kvailelė pamokas ruošiau :D o.O Nėra labai malonus procesas sirgti, bet yra kaip yra :D Neturėjau ką veikti tai pagaliau pažiūrėjau "The vampire diaries" 4 seriją♥ Aš dievinu tą serialą♥ Dar ir penktą parsisiunčiau :) Taip norėčiau ryt į lauką išeit, bet jaučiu nepavyks. Vis dar šiandien vakare prastai jaučiuosi. Net neturiu normalios knygos po ranka! Tik Žiulio Verno " 15-okos metų kapitoną". Tikrai jau ne pati įdomiausia knyga manyčiau. Nelabai turiu dagiau ką pranešt :D Tai tiek :P

Day by day

Diena po dienos ritasi mano gyvenimas... Gal ir tos dienos būna panašios, bet niekada nebūna vienodos... Gal gyvenimas dėl to ir įdomus? :) Atsikėliau ryte. Jaučiu, gerklę baisiniai skauda. Bandau kažką pasakyt, bet žodžių neįmanoma išgirst... Girdisi tik kažkoks sucypimas... Mano bandymas kažką pasakyti. Grįžusi iš vonios, bandžiau mamai pasakyt, kad prastai jaučiuosi, bet nieko iš to neišėjo. Vis tiek ėjau į mokyklą. Laimei , nuo kūno kultūros raštelį parašė... Keista, bet vis dėl to kažkodėl neišmetu iš galvos to ką šiandien mano draugė pasakė per pamoką. Sakau " Pas tave klaida sąsiuvinį yra", deja nė nespėjau užbaigti sakinio, iškart piktai pasakė " Ko tu čia spoksai į mano sąsiuvinį?". Aš nesu piktybinis žmogus, greitai atleidžiu. Gal tai iš dalies blogai, bet ką padarysi. Aš esu aš ir nieko čia nepakeisi. Taip atleidau ir jai. Bet kartais susimąstau, argi taip elgiasi tikri draugai? Tai jau tikrai keista. Nepaisant viso to man pradėjo labai skaudėt galvą bei akis. Toks jausmas, kad sirgsiu. Gali būt. Dar negana mano pianino mokytoja supyko,kad neatėjau į jos pamoką, nors blogai jaučiausi. Dar klausė mamos "Ar mokykloje buvo?". Argi taip jau sunku yra suprasti blogai besijaučiantį žmogų? Nemanyčiau... Juk visi mes esame sirgę vienu ar kitu atveju... Kartais sunku patikėk, kad žmonės gali būti tokie žiaurūs....

Taip "Gražiai" su manim pasielgė,kad tuoj verksiu..;( Iš ties jaučiuosi labai blogai dėl  vieno dalyko... Labai negražiai su manim pasielgė. Kaip su kokia šiūkšle tiesiogine to žodžio prasme... Neturiu ką daugiau pasakyt.

Love me.... or just let me live :)

 Gerai žmogeliukai, šiandien aš nefilosofuoju, nes turėjau iš ties nerealią dieną :) Man taip norisi viską jums smulkiai ir detaliai aprašyti, kad visus apipilčiau savo džiaugsmu! O mano diena prasidėjo taip....
 Atsikėliau devintą valandą ryto. Iškart nieko nelaukus nupėdinau į vonią ir nusiprausiau, greit šmurkštelėjau į savo drabužius ir jau sėduosi prie kompiuterio. Kaip visada, įeinu į keletą savo mėgstamų forumų, apžiūriu porą svetainių, susirašinėju su krūva draugių per skype. Turbūt viena iš įprastinių mano dienotvarkių :) Praėjo jau pora valandų. Staiga, apie dvyliktą valandą kažkas pabeldžia į mano duris. Kaip ir tikėjausi. tai buvo mano kiemo draugė Gabrielė. Tingėdama lėtai atsikeliu nuo kėdės ir pėdinu link durų. Koridoriuje dar buvau spėjus susipykti su mama, bet kaip visada, greit susitaikėm.
Galų gale, gavosi taip,kad pas mane pusantros valandos praleido Gabrielė. Na ir vertėjo. Buvo hyper  smagu!!! Na aišku, aš dar nepasakojau geriausios dalies. Grįškime, kur aš sustojau pasakoti :) Per tą laiką, kai draugė buvo pas mane mes labai smagiai pasidainavom. Pasileidom gerų dainų ir varėm per mikrafoną ant viso garso :) Iš ties kietai. Nenoriu girtis, bet manau man visai gerai išėjo sudainuot vieną Vilijos dainą. O patikėkit, koks chaosas ir linksmumas buvo, kai dainavom kartu su Gabriele ir mano penkiamete sese :D Na aišku, nebuvo tokių jokingų judesių kaip man parodijuojant ką nors, bet neesmė. Buvo linksma :) Pabuvoję pas mane išsiruošėm į lauką. Nuėjome iki mūsų draugės Paulinos ir ją pasikvietėm... Mes iškarto nusprendėm eiti ant savo vadinamų tarzankių. Paulė išsinešė fotoaparatą ir tada prasidėjo visi mūsų baeriai. Nuėjome prie didelių gluosnių ir susirinkusios šakas bei įsibėgėdamos pradėjome suptis. Po to mums toptelėjo mintis, kad išeitų geros nuotraukos, taigi pradėjome fotografuoti. Ekperimentuodamos nuotraukom ir dėl smagumo mes šokinėjome nuo tvorų, taip supomės, karstėmis škvalo nulaužtom šakom ir šiaip smagiai leidome laiką. :D Nepatikėsite, bet per pusdienį išfotografavom 120 nuotraukų gal, iš kurių 2/3 buvo Paulina, bet neesmė. Svarbu, smagiai praleidom laiką :) Jau buvom beeinančios iš parduotuvės prisipirkę saldumynų, deja Gabrielę pakvietė namo. Taigi likom su Paulina. Kai kieme vaikams padalinom saldainių ir traškučių,( laimei draugės fotoparatas jau buvo pasikrovęs) nuėjome į stadijoną dar pasifotografuoti. Išėjo daug gražių, gražių nuotraukų. Mes netgi nusprendėme susikurti bendrą facebooką! Oi, ten bus prikelta daug foto, oi bus. Kai fotografavomės stadijone, norėdamos paerzinti draugą nufotografome porą jo nuotraukų. Kaip užpyko tas! :D Po to turėjom truputį pabėgioti, kad neatimtų fotiko, bet daug labai nereikėjo, nes nuotraukas ištrynėm :D Šiaip ar taip aš už jį greičiau bėgu, nors jam tiek pat mėtų ir jis bernas, taigi fotoaparatą būtume išnešę sėkmingai. Po devintos valandos sušalę parsivilkom į kiemą ir atsisveikinom jau tapusiu tradiciniu mūsų atsisveikinimu "Go penguin!". Tai buvo viena iš įsimintiniausų šios vasaros dienų :)
P.S. Kai tik galėsiu įdėsiu keletą nuotraukų iš mūsų Tarzanijos :D

Didn't you heart about me?

Šiais laikais gyvenimą sunkiai įsivaizduojame be komunikacinių priemonių:kompiuterio, telefono ir kitų komunikacinių priemonių.Naršydami internete daug sužinome apie mokslinius atradimus, įdomius rankdarbius ir kitą. Žurnalus vartydami dažnai pamatome naują žvaigždės gyvenimo kadrą, kuris dažnai būną netgi laaaabai pikantiškas. Juk įdomu ką jos veikia, argi ne? Bet įsivaizduokite, jei jūs pakliūtumėt į tokį laikotarpį, kai dar nebuvo viso to, be ko neįsivaizduojame kasdienybės. Nelengva būtų ar ne, be to apsieiti? Nieko nežinotume apie kokį įvykusį Žemės drebėjimą ar artėjančius karščius. Pasaulis atrodytų didelė nežinomybės sala, kurioje mes pranykstame. Panašiai ir yra. Žmonija atsakė jau į daug klausimų apie mūsų planetą ir artimiausias kitas, bet aišku iškėlė naujų klausimų į kuriuos dar neatsakė. Pasaulis-tai didelė dėlionė, kurioje vis atsiranda naujų detalių, kuras reikia sudėti. O mes ir bandome jas dėlioti, tos detalės susidaro iš dar mažesnių dalelyčių, mūsų pačių gyvenimo, kuriame amžinai dėliojame puzlę, niekada nežinai, kuriuo kampu pasuksi detalę. Bet dėl to gyvenimas ir nėra nuobodus, nes jis yra pilnas spėlionių, užuominų, netikėtumų ir visatos paslapčių :). Reikia džiaugtis, kad mes tai turime ir galime tuo didžiuotis. Visatoje, mes vieninteliai tokie atrodo, o gal ir ne? :D

Life without you

Ir kas gi būtų gyvenimas be tavęs? Be jūsų? Be visų kitų? Jausčiausi vieniša lyg žirnis pupų sriuboje. Atrodyčiau atsiskyrėlė, kitokia, keista. Bet juk nė vienas nenorime taip atrodyti. Turbūt dėl to iš dalies, mes visada gauname panosėj žmogų, kuris mus supranta ir visada išklauso. O kas būtų, jei tau tektų tokia dalia? Sunkoka būtų taip gyventi? Be draugų, be visa to gera, kas patiriama su draugais.Gal net nesutiktum to žmogaus, kuris turėtų būti tavo gyvenimo meilė. Ne pati geriausia išeitis turbūt. Bet tokių žmonių yra. Ir jiems reikia mūsų pagalbos. Apsidairyk, gal šalimais toks yra? Nesistebėk, jei jis keistas, žmonės jį atstūmė, tarkim dėl išvaizdos. Bet jei išvaizda nekokia, nereiškia, kad tas žmogus yra blogas, juk taip? Mano nuomone taip yra. Svarbiausia ne kas glūdi tavo išorėje, o kas viduje. Atsiskyrėliai, gali būti į tai pradėjo visai nebekreipti dėmesio. Nėra taip sunku jau padėti, ar ne? Kiekvieno pagalba žmogui atneša gero. Jei ką gero padarysime kiekvienas pasaulis bus geresnis. Vienatvė sunki kančia, o kenčiantiems padėkime. Nebūkime pasipūtę-nepraeikime pro šalį. Padėkime žmogui. Bet jei patys jaučiamės vieniši, manyčiau, tereikia prisiminti kiek žmonių pasaulyje gyvena :) Yra tokie gražūs žodžiai, kuriuos turėtų prisiminti, kiekvienas pasijutęs vienišas " Pasaulyje yra šeši milijardai žmonių, taigi tu niekada nebūsi vienas" :)